- stabaris
- 1 stabãris sm. (2) 1. NdŽ sudžiūvęs, nesultingas augalas. 2. bot. rūgštynė gudažolė (Rumex hydrolapathum): Kur stabãriai, te raistai bedugniai Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stabaris
Look at other dictionaries:
stabaris — 2 stabãris, ė adj. (2) sudžiūvęs, be sulčių: Ridikai stabãriai Sl. Stabariai arkliadančiai. Jų kad ir negardžiai nesuėsi Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
